Mano gyvenimas - tai serialas.

Kiekviena nauja diena - tai vis nauja serija.

Aš šio serialo režisierė.

Turbūt puiki režisierė. Nes žiūrovas niekada nežino, kas įvyks kitoje serijoje ir kaip ji baigsis.

Tai kažkokia meloDrama.

Melas, susipynęs su dramatizmu.

Visko būna mano seriale.

Ir meilės scenų, ir veiksmo filmų siužetų, ir komedijos atkarpų.

Tragedijų pasitaiko retkarčiais, kartais į paviršių išnyra siaubo detalė.

Bet mano serialo pagrindinė veikėja - AŠ - myli savo vaidmenį ir didžiuojiesi vaidindama tokiame seriale.

Ji turbūt geriausia pasaulyje serialų aktorė.

Kai riekia verkia, kai reikia, suklastoja šypseną ir juokias.

Kartais ji šypsosi nuoširdžiai ar verkia prislėgta nuovargo po ilgų filmavimo valandų.

Bet ji visada būna patenkinta kiekviena nufilmuota serija.

Ji niekada neprašo pakartoti dublio, nes žino, kad už pirmąjį nuostabesnio nebus.

Ji pamiršta praėjusias serijas, neskaito artėjančių seriijų senarijaus, nes jai smagiausia filmuoti šiandienos serijoje.

Ši pagrindinė aktorė ir serialo režisierė yra ideali komanda.

Turbūt todėl jų kuriamas serialas ,,Mano gyveimas" yra toks gražus, mielas širdžiai ir nepabostantis žiūrėti.

Nenoriu, kad šis serialas baigtųsi.

Bet kai išauš paskutinės serijos paskutinė valanda, aš ją užbaigsiu su nesuvaidinta šypsena veide.

NUFILMUOTA.

Krizė, krizė, krizė. . .

Visiems ta krizė gadina nuotaiką. . . Bėje, ne tik nuotaiką - tuština ir pinigines. Visi kalba apie krizę, o man ji nė motais. Nesvarbu, kad kiekvieną dieną negaunu kišenpinigių, nesvarbu, kad negaliu nusipirkti gražaus megztinio. Svarbu tai, kad tapau optimiste. Dabar aš šypsausi kaip niekad, nes sugalvojau būdą kai įveikti krizę. Būk - optimistas.

Ilgesys.

Ilgesys. Jis aplanko tuomet, kai jo mažiausiai tikiesi.

Rug[jūčio pradžioje išdūmiau atostogų į Ispaniją. Jūra, saule, seni ispaniški miesteliai, siauros gatvės ir aklagatviaim siestos ir fiestos. Atrodo, kas gali būti geriau. Juk Lietuvoje tuo metu pylė kaip iš kibiro ir pragiedrulių nesimatė. Palikusi visus, be sąžinės graužaties išsiskyriau su mintimi, kad sugrįšti namo norėsiu mažiausiai po 20-ies metų.

Klydau. Jau po keleto dienų pradėjau laukti žinių iš namų pusės. Net gulėdama papludimyje ir mėgaudamasi saule galvojau, kaip būtų gera, jei visi, kuriuos myliu, dabar būtų šalia.

Ilgesys - įdomus reiškinys. Kai draugai šalia, kartais pamąstai, kad būtų gera nuo jų pailsėti. Juk net jie užknisa su savo juokeliais, pamokslais ar šiaip perdėtu dėmesiu. Kia bičiulių šalia nėra, pradedi galvoti, kad norėtum pamatyti jų besišypsančius ar net susiraukusius veidus, patraukti per dantį pasijuokti iš sąmojo.

Ilgesys yra gražus jausmas tuomet, kai jis neužgraužia, o tu žinai, kad ilgiesi tų, kurie tau gyvybiškai svarbūs. Ilgėtis gera. Taip pat gera, kaip ir būti šalia, žiūrėti į laimingus draugų veidus, šluostyti jiems ašaras ar dalyti protingus patarimus (kuriais, aišku, jie ne visada pasinaudoja).

Juk taip gera grįžus (net po atostogų) pasakyti kažkam : ,,Žinai aš tavęs pasiilgau.."

Egoistė.

Egoistė. Mane taip kartais vadina ir aš to visai nesigailiu. Nesiparinu net tuomet, kai draugė traukdama per dantį sako, kad toliau savo nosies galiuko nematau. Kai kada jai atkertu, kad žiūrėtų į savo nosies ilgi, o ne į maniškį. Kartais tokie draugės įvertinimai mane žeidžia, o kartais pripažįstu, kad ji teisi.

Taip, neretai perlenkiu lazdą. Kita vertus, niekada nebandžiau meluoti ir vaizduoti, kad esu geriausias žmogus pasaulyje. Antroji Motina Teresė. Šis vaidmuo toli gražu ne man. Nepatikliai žiūriu į žmones, kurie sako negalintys musės sužeisti. Aš priplojau ne vieną. Negi tai reiškia, kad esu blogesnė?

Iš tiesų nesu nei blogesnė, nei geresnė. Esu tokia kaip ir visi. Kartais gera, kartais aiškinga, kairtais geros, o kartais blogos nuotaikos.

Rodydami savi ,,psichus", niūrias nuotaikas arba tiesiog išsišokdami ne laiku ir ne vietoje bandome pritraukti aplinkinių dėmesį. Juk mums jo reikia kaip oro. Norime, kad kiti mus pajustų, užjaustų, paguostų, suprastų, priglaustų. . . Ir tai daryti net tuomet, kai jiems to nesakome.

Šįkart nenoriu žarstyti auksinių minčių, ir mokyti jus kai gyventi. Pasakysiu paprastai: būkite tokios, kokios manote esančios. Žliumbkite tuomet, kai yra poreikis. Būkite geros tada, kai kažkas to nusipelno. Šypsokinės tuomet, kai esate išties nudžiugusios. Pykite, kaip tam bus priežastis.

Nemėginkite per jėga būti geros ir įtikti visiems iš eilės. Pasistenkite įtikti pačios sau. Pažinti save ir priimti su visais akivaizdžiais trūkumais. Galbūt nustebsite, kad jų yra nemažai. Ir kas? Vadinasi, yra kur tobulėti. . .

Viltis.

Kai būna blogai, kai įskaudina draugas ar močiutė aprėkia dėl netvarkingo kambario, norisi atsidaryti langą ir skristi toli. Aukštai aukštai. Tuomet bėgi, kur kojos neša, kur akys veda. Žmogus, dėja, negali skraidyti. Bet už tą puikų jausmą yra dar nuostabesnis - tai kopimas į kalnus. Mažytė aistra, kuria gali užsikrėsti kiekvienas. Visas pasaulis - po tavo kojomis: gali išskėsi rankas ir šaukti tai, ką jau seniai norėjai pasakyti. O įdomiausia, kad žemė tavęs klauso. Sugeria tavo žodžius ir leidžia toliau priešintis traukos dėsniui. Tas jausmas, kai sunkus kūnas pagaliau paliečia gruoblėtą kalno paviršių, kai į batus pribyra smėliuko, - nepakartojamas. O tu kopi toliau, apie nieką negalvodama, paaukodama visas jėgas. Tai lyg didelis tau siųstas išbandymas. AR GALI JĮ ĮVEIKTI? Ar gali užsimerkti ir svajoti, kaip būna gera, kai blogi jausmai tave palieka, kai pagaliau įveikti tą galingą gamtos sutvertą kalną. Kai atsistoji viršūnėje ir didžiuodamasi sakai: ,,Aš tai padariau. Aš galiu viską." Tai - tik mažas džiaugsmo trupinėlis, nes tokio pakilimo neįmanoma apibūdinti žodžiais. Tai kažkas paslaptingo, svajingo. Ir šis jausmas tikrai nusipelnė būti patvirtintas visų, kas tik nori, gali ir turi drąsos. .

Kažkas. -

KAŽKAS tau praskadrins nuotaiką net tada, kai galvosi, kad tavo gyvenimas - nesibaigiantis nesėkmių ruožas. . .

KAŽKAS tau parodys teisingą kelią, kai pasiklysi milijonineme Tokijuje arba Londone. . .

KAŽKAS tau nusišypsos, o tu net nesuprasi, kodėl ši graži šypsena buvo skirta būtent tau. . .

KAŽKAS tave apkabins, kai lauke bus šalta, o tu vilkėsi ploną striukę. . .

KAŽKAS atsiųs tau mielą SMS žinutę ir primins, kad šiame dideliame pasaulyje esi ne viena. . .

KAŽKAS pasirūpins, kad dienai baigiantis ant stalo garuotų gausi vakarienė. . .

KAŽKAS padovanos tau naujus auskarus, kuriuos buvai nusižiūrėjusi parduotuvėje, bet neturėjai pinigų. . .

KAŽKAS vakare ištems tave iš namų, kad tik nebūtum viena. . .

KAŽKAS skirs tau gražią dainą ir pasakys, kad ji primena tave. . .

KAŽKAS pakvies tave į šaunų vakarėlį būtent tada, kai neturėsi ką veikti. . .

KAŽKAS įrašys tau savo mėgstamiausią filmą ir norės, kad jį pamatytum. . .

KAŽKAS pasakys tau komplimentą, kai pati manysi atrodanti beviltiškai. . .

KAŽKAS pasiūlys tau puoduką karšto šokolado, kai norėsi ko nors saldaus. . .

KAŽKAS papasakos įdomią istoriją, ir tavo lūpų kampučiai kilstelės į viršų. . .

KAŽKAS patikės tau savo didžiausią paslaptį, nes žinos, kad tu ją saugosi. . .

KAŽKAS pasakys, kad tave myli, ir visai nesitikės, jog atsakysi tuo pačiu. . .

KAŽKAS nubrauks tau ašarą nuo tavo skruosto ir palauks, kol išdžius visos iš akių byrančios ašaros. . .

KAŽKAS dėl tavęs iškrės visišką kvailystę ir juoksis iš savęs su tavimi. . .

KAŽKAS rūpinsis tavimi labiau nei savimi ir darys tai visiškai atsidavęs. . .

KAŽKAS padovanos tau tulpę, nors už lango kris baltos didelės snaigės. . .

KAŽKAS brangins tave kaip į Raudonąją knygą įrašytą augalą, nes žinos, kad antro tokio visame pasaulyje nėra. . .

`

KAŽKAS. . . Galbūt mama, tėtis, draugė, brolis, sesuo, vaikinas, suolo draugė, kiemo pažįstamas, seneliai, kaimynė iš gretimos laiptinės, nepažįstamasis autobusų stotyje, pardavėje knygyne, matematikos mokytoja, draugė iš forumo, žavus berniukas iš pažinčių portalo. Žmonės. . .

meilė - . . .

Jei nežinai, dėl ko myli, nebandyk sužinot. Juk meilė - ne tikslus mokslas, ne matematika, kuri kiekviena lygtis privalo būti išspręsta. Meilė - ne lietuvių kalbos gramatika, kur ,,u" negali būti vietoje ,,ū". Galbūt meilė yra chemija, nes, sujungus du elementus, negali žinoti, kas iš to išeis (gali tikėtis net sprogimo).

Viena aišku, meilė yra mokslas, kuris neturi taisyklių. Čia vien išimtys, kurių žinoti ar įsiminti tikrai neverta. Kam užkimšti galvą nereikalinga informacija?

O į klausimą ,,Kodėl mane myli?" atsakyk: ,,Nežinau. Kai sužinosiu, pasakysiu."

`

Niekada nieko nežinanti, Laura.